Pažvelgus į didelį būrį kolegų, dirbančių vestuvių versle (o su didžiąja jų dalimi bendraujant asmeniškai), neišvengiamai peršasi ne itin optimistinė mintis – kad kai kurie jų savo darbo vestuvėse nelaiko labai gerbtinu ar turinčiu meninę/išliekamąją vertę. Taigi paanalizuokime situaciją, kas verčia juos taip manyti?
AR MUMS NEGĖDA DIRBTI VESTUVIŲ VERSLE?
Mes visi neišvengiamai esame veikiami visuomenėje susiformavusių stereotipų, tai liečia ir darbą vestuvių versle. Kai kurie stereotipai formavosi ištisus dešimtmečius, taigi nutekės dar nemažai vandens, kol pasikeis visuomenės ir visų pirma - mūsų pačių supratimas. Pagrindinis pokytis vestuvių versle yra tas, kad susiformavus rinkai ir klientui išmokus reikalauti kokybiško ir šiuolaikiško produkto, šiame versle nebegali išlikti paslaugos ir jų teikėjai, neatitinkantys klientų, t. y., jaunavedžių poreikių. Apibendrinant - vestuvių verslas pradėjo kurti šiuolaikiškas paslaugas, tinkančias bet kokioms kitoms šventėms ar renginiams. Taigi ir mes patys tapome kūrėjais, tuo tarpu anksčiau šį darbą (tuomet nereikalavusio kvalifikacijos) galėjo dirbti ir tiesiog "amatininkai". Vadinasi, iš buvusios mėgėjiškos srities vestuvių verslas tampa profesionalų niša, kuriančių įdomų produktą, kurį ne gėda parodyti ir tarptautinėje rinkoje. O dabar - apie moralinį šio darbo aspektą. Kas gali būti gėdingo ar neafišuojamo, dirbant vestuvių versle? Kad dirbi vienoje gražiausių žmonijos švenčių, kurios metu du vienas kitą mylintys žmonės duoda priesaiką prieš Dievą ir kuria Šeimą - vieną svarbiausių institucijų savo bei visuomenės gyvenime? Iš Šeimos vėliau gimsta vaikai, kurie pratęsia žmonijos egzistavimą ir įprasmina žmonių gyvenimą, suteikdami jiems nuostabią galimybę tapti Mama ir Tėčiu. Taigi nei Meilės, nei Šeimos kūrimo gėdytis nereikia, kaip ir dalyvavimo šios institucijos kūrimo procese, nesvarbu, kad ir kokia šventės forma buvo pasirinkta ar kokius prietarus ir madas tuomet diktavo laikmetis.