Norinčių susituokti svečiose šalyse vis daugėja. Ankstesniame straipsnyje apie vestuves užsienyje rašėme, jog jungtuves atšvęsti į egzotiškus kraštus išvykę mylimieji dažnai susiduria su netikėtumais, kurie kėsinasi apkartinti jų šventę. Vienas iš jų – kultūriniai skirtumai apie kuriuos dažnas nepagalvoja ir, kurių reikšmės bei įtakos jų pačių jungtuvių ceremonijai nesupranta. Tad norime Jus supažindinti su svečiose šalyse gyvuojančiomis vestuvių tradicijomis. Tikimės, jog mūsų pateikti faktai padės Jums išvengti netikėtumų ir nemalonių staigmenų, todėl galėsite sėkmingai mėgautis didžiausia savo gyvenimo švente. Straipsnių „Vestuvių tradicijos užsienyje“ seriją pradedame kelione į taip lietuvių pamėgtą Ispaniją.
TRADICINĖS ISPANIŠKOS VESTUVĖS: KO TIKĖTIS IR KO VENGTI
Ispanijos kultūra persmelkta giliai įsišaknijusių tradicijų, kurios vis dažniau atgyja ir šiuolaikiniame pasaulyje. Vestuvės Ispanijoje laikomos itin reikšmingu, net visuomeniniu įvykiu, kurio atšvęsti tradiciškai susirenka ne tik platus giminaičių ratas, bet ir viso kaimelio gyventojai. Tad atvykę į tradicines ispaniškas vestuves provincijoje nenustebkite ten pamatę mažiausiai 200 svečių. Vestuvės šiame egzotiniame krašte dažniausiai prasideda ne anksčiau kaip septintą valandą vakaro ir baigiasi tik ryte.
Viena iš seniausių ispaniškų vestuvių tradicijų – tai kelio nuo jaunikio iki jaunosios bei ceremonijos vietos nušvietimas įvairiais nešiojamais žibintais. Takas, kuriuo jaunikis keliaudavo pas jaunąją, žibintais būdavo papuošiamas naktį prieš vestuves. O patys žibintai būdavo įžiebiami prieš jaunikiui paliekant namus. Tikėta, jog žibintų šviesa ne tik jaunikiui padeda rasti kelią pas mylimąją, bet ir palengvina santuokinį gyvenimą, nes suteikia išminties, kuri su šviesa ir buvo tapatinama.
Tradicija puošti vestuvių vietą įvairiais šviečiančiais atributais (tiek žibintais, tiek girliandomis) išliko, tačiau gerokai pakito. Dabar šviesos žaismas labiau siejamas su romantiškos aplinkos kūrimu nei su gilias tradicijas turinčiu ritualu. Šiuos pokyčius lėmė vis didėjantys atstumai tarp mylimųjų namų. Jei anksčiau jaunavedžiai būdavo kilę iš tos pačios ar netoliese esančios gyvenvietės, tai, kuo arčiau šių dienų, tuo minėti atstumai didėjo. Tad ir ritualinė žibintais nušviesto kelio reikšmė silpnėjo, o pats ritualas – nyko. Juk dabar vakarą prieš vestuves jaunikis žibintais nenukabinėtų kelio nuo Madrido iki Malagos... Bet kokiu atveju, ceremonijos vietos puošimas šviečiančiomis girliandomis Ispanijoje išlieka svarbiu elementu ir šiomis dienomis. Maža to, jis išplito ir į kitus kraštus.
Ispanijoje įprasta, kai jaunikis savo išrinktąjai padovanoja trylika auksinių monetų. Tai senas paprotys, simbolizuojantis jo pasiryžimą mylimąja rūpintis. Trylika monetų simbolizuoja Jėzų Kristų ir dvilika jo apaštalų laiminačių santuoką. Monetas jaunikis paprastai įteikia ceremonijos metu. Tiesa, nors ši tradicija tebegyvuoja, ji jau įgijo kiek kitokią reikšmę. Dabar tai tiesiog ženklas, jog abu mylimieji vienodai rūpinsis šeimos gerove ir pildys bendrą biudžetą, juo dalinsis.
Pamenate lietuvių klasikų literatūros veikalus, kuriuose vaizduojamos rankų darbo gėrybėmis skrynias pildančios merginos bei jų tėvai, kuriems galvą skaudą dėl per vestuves į jaunikio namus išvežto kraičio turinio? Ką gi... Ispanijoje yra atvirkščiai. Šioje šalyje įprasta, jog skrynią su kraičiu pildo ir svotams įteikia jaunikio tėvai. Žinoma, niekas skrynių su metaliniais apkaustais į vestuves dabar nesiveža, tačiau bent jau simbolines dovanas – įteikia. Tai nuo seno gyvuojantis būdas padėkoti tiems, kurių perduotas žinias bei išmintį jaunoji atsiveš į naujuosius namus.
Daugeliui žinomos ir amerikietiškose komedijose vaizduojamos scenos, kai jaunikiai bet kokia kaina prieš pat vestuves bando pamatyti savo nuotaką, o šios pakvaišta, jog tai blogą lemiantis ženklas. Šis paprotys po pasaulį plisti pradėjo būtent iš Ispanijos. Šioje šalyje išvysti nuotaką prieš pat vestuves tiesiog nepriimtina. Tuo, kad būtų laikomasi šios įsitvirtinusios tradicijos, rūpinasi nuotakos tėvas. Jis tai daro iki pat tos akimirkos, kol atveda savo dukrą prie altoriaus.
Kaip jau buvo minėta, tradicinės išpaniškos vestuvės yra suvokiamos it visuomeninis reikalas, todėl net ir ceremonijoje gali dalyvauti mažiausiai 200 asmenų. Vis tik nuotakos ir jaunikio jungtuvių akimirka laikoma itin asmeniška, todėl priešais altorių bei šventiką sužadėtiniai stovi tik dviese. Šioje šalyje tai suvokiama kaip pati didžiausia garbė. Tad tradicinėse ispaniškose vestuvėse negali būti jokių pamergių ar pabrolių.
Priešingai nei vaizduojama Holivudo filmuose, tradicijas puoselėjančių ispanų jungtuvėse neišvysite ir pulko gėles barstančių vaikų. Šias pareigas atliks vos viena mergaitė bei berniukas, nešantis pagalvėlę su žiedu. Ispanijoje įprasta, jog mažieji ceremonijos dalyviai aprengiami kone identiškai kaip ir jaunavedžiai.
Vis tik, kad ir kaip žaviai atrodytų mažieji ceremonijos dalyviai, svečius aikčioti dažniausiai priverčia nuotakos. Vis daugiau ispanių atsigręžia į tradicijas ir vietoj vakarietiškus papročius menančių vualių renkasi tradicinius ir itin ilgus ispaniškus galvos apdangalus. Tai mantilijos (isp. mantillia) – kelias pėdas besidriekiantis galvos apdangalas, sudarytas iš išskirtinai plonų nėrinių. Mantilijų istorija siekia XVII amžių ir šiomis dienomis išgyvena renesansą. Šiais puošniais galvos apsiautalais galvas dengia ir pagyvenusios moterys ne tik švenčių metu, bet ir per laidotuves. Tokiu atveju mantilijos būna juodos ir trumpos – dengiančios tik galvą bei viršutinę liemens dalį.
Ispanų vestuvės dažniausiai būna mažų mažiausiai triukšmingos. Pasibaigusią jungtuvių ceremoniją vainikuoja šalia bažnyčios pokšintys fejerverkai ir prie bažnyčios durų jaunavedžius užklumpantis ryžių bei gėlių žiedlapių lietus.
Tad, jei Jums teks dalyvauti tradicinėse ispaniškose jungtuvėse, turėtumėte žinoti, jog mums taip įprastų tostų prie stalo Ispanijoje niekas nesako. Todėl sveikinimo kalbos Jums pasiruošti nereikės. Neteks rikiuotis ir į eilę prie bažnyčios arba šventės vietos tam, kad pasveikintumėte jaunavedžius. Mat Ispanijoje įprasta, jog jaunavedžiai patys keliauja nuo stalo prie stalo ir kiekvienam svečiui įteikia simbolines dovanas. Vyrams tradiciškai dovanojamas vyno arba stipresnio alkoholinio gėrimo buteliukas, o moterims – kas nors gražaus ir kvapnaus. Tad, tik sulaukę, kol jaunavedžiai prie Jūsų prieis ir įteiks Jums skirtą dovaną, galėsite atsilyginti tuo pačiu ir pasveikinti naujai „iškeptą“ šeimą. Verta žinoti, jog tradiciškai ispanai vestuvių metu jauniesiems dovanoja tam tikras pinigų sumas. Nenustebkite, jei paštu gautame kvietime į draugų vestuves išvysite ir nurodytą banko sąskaitą į kurią iš anksto bus paprašyta pervesti dovanai skirtą sumą. Taip daro šiuolaikiškos ispanų poros, mėgstančios tradicijas. Kurias iš jų pasirinksite ir pritaikysite savo šventės metu, priklauso nuo Jūsų norų ir fantazijos. Sėkmingų pasirinkimų, mielieji!