Veikiausiai nieko nenustebintume, jei atskleistume, jog Bulgarijoje iniciatyvą tuoktis anksčiau rodyti galėdavo tik vyrai. Moteris, pirma prabilusi apie santuoką, buvo laikoma neverta sužadėtinės statuso. Ir taip buvo priimta daugelio Europos valstybių visuomenėse bei kituose pasaulio kraštuose. Nieko naujo nežada ir faktas, jog į būsimos nuotakos namus vaikinas siųsdavo piršlį, kuris turėdavo „atremti“ griežtą tėvų žvilgsnį bei atsakyti į pačius įvairiausius jų pasmalsavimus. Tai „standartiniai“ europietiškų vestuvių papročiai, paplitę visame žemyne. Vis tik Bulgarijoje esama tokių jungtuvių tradicijų, kuriomis stebėtis galėtų ne vienas atvykėlis ir iš egzotiškų kraštų. Ši dienoraščio dalis – būtent apie tai.
VESTUVIŲ TRADICIJOS BULGARIJOJE: JEI TUOKTIS, TAI TIK SU ŠEIMOS VĖLIAVA PRIEŠAKYJE
Įprasta manyti, jog vestuvinės tradicijos apima vien susižiedavimą, pasiruošimą didžiąjai dienai, pačią ceremoniją bei šventę. Tačiau Bulgarijoje vyrauja gerokai platesnė vestuvinių papročių samprata. Anksčiau šioje šalyje jungtuvėms ruoštis būdavo pradedama dar paauglystėje. Kelionę link šio didžiojo įvykio žingsnis po žingsnio lydėdavo skirtingus brandos etapus simbolizuojantys ritualai, apipinti dainomis, šokiais bei žaidimais. Juos vainikuodavo pilnametystę ženklinanti ceremonija. Vos jos sulaukęs jaunimas buvo mokomas vedybinio gyvenimo paslapčių ir po truputėlį ruošiamas priimti santuokos įžadus. Tai oficialiai pripažintos ir plačiai propaguotos tradicijos, kurios buvo itin aktualios dar praeitame šimtmetyje. Jos papildė tiek senųjų Bulgarijos vestuvinių papročių rinkinį, tiek išplėtė pačią jungtuvių tradicijų sampratą. Apskritai šeimos kūrimas šiame krašte jau nuo seno suvoktas kaip ilgas, atsakingas ir itin svarbus procesas, reikalaujantis nuolatinio mokymosi, daug žinių bei kantrybės.
Merginos vestuvinėmis tradicijomis pagrįstų papročių šioje šalyje pradedamos mokyti bene anksčiausiai. Tai susiję su duonos kepimu. Mat viena iš seniausių vestuvių tradicijų šioje šalyje – tai būtent proginės, išskirtinai vestuvėms skirtos duonos kepimas. Jos paslapčių senoliai paneles mokyti pradėdavo dar vaikystėje. Vestuvėms skirta duona gali pasirodyti mažai kuo besiskirianti nuo kasdienės ir mums, lietuviams, įprastos. Vis tik Bulgarijoje kepamą vestuvinę duoną „skalsesne“ daro jos kepimo metu atliekami ritualai: miltų sijojimas liaudiškas dainas dainuojant, raugo „auginimas“ rateliu aplink jį šokant bei duonos formavimas ir kepimas, kuris laikomas kone šventu procesu.
Nors paskutiniame vestuvinės duonos kepimo etape dažnai galima išvysti abiejų jaunavedžių artimuosius, tradiciškai bulgariška vestuvių duona kepama tiek jaunikio, tiek jaunosios tėvų namuose. Šią pareigą atlieka pastarųjų motina, seserys, tetos bei močiutės. Tuomet, kai duona kepama jaunikio namuose, nuotakos artimieji šį procesą gali tik stebėti. Atvirkštinis procesas vyksta ir tuo atveju, kai duona kepama jaunosios gimdytojų namuose. Apskritai Bulgarijoje duonos kepimas suvokiamas kaip itin svarbi vestuvinių tradicijų dalis, nes šiame krašte nuo seno tikėta magiška duonos, perduodamos naujai šeimai, galia. Ir dabar dar manoma, jog naminė, artimųjų iškepta duona jaunavedžiams padeda išlikti drauge, mylėti vienas kitą bei susilaukti vaikų.
Bulgarijoje kaip ir daugelyje Europos valstybių egzistuoja Viduramžių laikus menantys papročiai. Vestuvinės duonos kepimo tradicija savo amžiumi gerokai lenkia šiuos laikus. Vis tik riterių erą ženklinantys papročiai šioje šalyje ne ką mažiau įspūdingi. Jei Jums kada tektų dalyvauti tradicinėse bulgarų vestuvėse, tai visai gali būti, jog atvykę į šventės vietą Jūs pasijustumėte it filmo apie Viduramžius filmavimo aikštelėje. Mat šioje šalyje itin vertinamas natūralumas, todėl dažniausiai švenčių vietos puošiamos kuo paprastesniais puošybos elementais naudojant medinius stalus, lauko gėles bei... gausybę šeimos vėliavų. Taip, Jūs supratote teisingai, Bulgarijoje kiekviena šeima turi po vėliavą. Anksčiau būtent jos ir tapdavo pagrindine kone visų švenčių vietų puošmena.
Įdomu tai, jog tradicinės bulgarų šeimų vėliavos būna tik baltos, raudonos arba abiejų šių spalvų. Skiriasi tik simboliai ant jų. Kiekvieną kartą, kai sukuriama nauja šeima, kuriama ir nauja šeimos vėliava. Šį atributą jaunavedžiams padaro draugėn susirinkę jų artimieji. Tradiciškai jaunavedžių vėliava siūdinama vestuvių išvakarėse arba vakarą po santuokos ceremonijos. Vėliavoje dažniausiai sujungiama keletas giminėje naudojamų simbolių bei panaudojamas koks nors naujas, tik jauniuosius apibūdinantis ženklas. Tradiciškai bulgarų šeimų vėliavos būna išsiuvinėtos arba išpieštos. Visas šis procesas vyksta jaunikio tėvų namuose. Taip yra todėl, jog vyrą šioje šalyje nuo seno priimta vadinti šeimos galva, todėl ir vieną iš svarbiausių vestuvinių ritualų patikėta atlikti būtent jo artimiesiems priklausančiuose namuose.
Anksčiau šeimos vėliavos siuvimas buvo suvokiamas kaip itin atsakingas, susikaupimo reikalaujantis ritualas. Jo metu jaunikio namuose negalėjo būti jokių pašalinių, vėliavos kūrimo procese nedalyvaujančių žmonių. Dabar tai yra tapę pramoga ne tik jaunųjų artimiesiems, bet ir daugeliui į šventę pakviestų svečių. Pasitaiko, jog naujos šeimos vėliavą sukurti kviečiama kone visa giminė, o vėliavos kūrimas tampa prieš pat vestuves vykstančiu nuotaikingu vakarėliu. Nors šio papročio samprata ir pakito, vis tik pagrindinio minėto ritualo bulgarai neatsisakė. Tiek anksčiau, tiek dabar vakaro kulminacija laikoma naujos šeimos vėliavos, kuri pririšama ant medžio šakos, nukirtimas. Žinoma, tradicijų vedinas tai turi atlikti jaunikis. Ir tai jis turi padaryti vienu smūgiu. Mat Bulgarijoje tikima, jog vėliavos stiebo nukirtimas vienu ypu simbolizuoja ne tik vyro, bet ir naujai kuriamos šeimos stiprybę.
Beje, jei nesate pakviesti į bulgarų draugų vestuves, tačiau norite juos pasveikinti ir padaryti staigmeną apsilankydami ceremonijoje, patartume neskubėti. Pasirodo, bulgarai yra itin griežti etiketo klausimu ir nemėgsta, kai vestuvinės tradicijos šioje šalyje laužomos. Jei žinote paskirtą vestuvių datą, bet dar nesate gavę kvietimo, luktelkite. Tradiciškai į vestuves šioje šalyje svečius priimta kviesti likus vos kelioms dienoms iki ceremonijos. Ir tai daro ne kas kitas kaip jaunikis, jo šeimos nariai bei paskirti patikėtiniai vyrai. Jie asmeniškai aplanko visus svečius ir įteikia jiems kvietimus. Jei negavote tokio, vestuvėse Jums dalyvauti neteks. Kad suvoktumėte šios tradicijos rimtumą, atminkite, jog bulgarų vestuvėse nedalyvauja net kvietimų negavę jų šeimų nariai. Tokia pagarba jaunųjų valiai šioje šalyje savaime suprantama, todėl net ir į šventę nepakviesti artimiausi šeimos nariai šias tradicijas gerbia.
Vis tik, jei laimė dalyvauti vestuvėse Bulgarijoje Jums nusišypsos, pasiruoškite kaip reikiant pašėlti. Mat tradicinės bulgarų vestuvės neįsivaizduojamos be daugybės liaudiškų šokių, ratelių, žaidimų bei dainų. Žinoma, visų jų centre suksis baltai pasipuošusi nuotaka bei raudonai apsirėdęs jaunikis. Šių spalvų derinys Bulgarijoje – įprastas. Tradicija rengtis baltos ir raudonos spalvos deriniu šioje šalyje tokia sena, jog net metraštininkams būtų sunku atsekti, kuriuo amžiumi datuojamas toks jaunųjų aprangos kodas. Kad ir kaip ten bebūtų, raudona spalva simbolizuoja ugnį, vyro galią, aistrą ir vaisingumą. Šioje šalyje tikima, jog raudonos spalvos karoliukai, įsiūti į nuotakos vualį, apsaugo ir nuo piktųjų dvasių. Tad nors nuotakos ir puošiasi baltos spalvos apdarais, raudonos spalvos akcentai jų plaukuose ar galvos apdangaluose – tiesiog privalomi. Nenustebkite, jei be raudonų karoliukų nuotakos plaukuose išvysite ir įsegtą česnako skiltelę. Mat senųjų bulgarų vestuvių papročių besilaikančios jaunosiuos tokiu būdu bando sustiprinti raudonos spalvos galią ir apsisaugoti nuo piktųjų dvasių. Žinoma, šiais laikais per vestuves česnaku kvepėti nebūtina, tačiau pripažinkite, juk net ir šios daržovės žiedas gali papildyti Jūsų nuotakos puokštę.