Graikiškos vestuvės apipintos daugybe mitų. Jau seniai po pasaulį sklando gandai apie graikų dosnumą, vaišingumą bei pomėgį šėlti. Ugningu charakteriu pasižyminčių pietiečių šventės įkvėpė ne vieną dainių bei holivudinių filmų kūrėją. Ne paslaptis, jog tokio tipo kino juostose karaliauja ne tik romantika, bet ir humoras. Gausus būrys svečių, jų įsitraukimas į pasiruošimo šventei šurmulį, vaišėmis nukrautas stalas bei skambantis juokas – tai tik nedaugelis graikiškoms vestuvėms būdingų bruožų. Tad, ką gi reiškia tos didelės, storos, graikiškos vestuvės patiems graikams? Kaip jos suvokiamos kituose pasaulio kraštuose ir kaip jos kito bėgant amžiams?
VESTUVIŲ TRADICIJOS GRAIKIJOJE: PUOTA SVEČIAMS, AUKSAS – JAUNĄJAI
Graikija yra viena iš šalių, kuriose vestuvės tampa didžiule švente ne tik jaunavedžių artimiesiems, giminėms, draugams, bet ir pažįstamiems. Tai vienas iš nedaugelio kraštų, kuriame sugebėta atsilaikyti šiuolaikinės kultūros įtakai ir senąsias vestuvines tradicijas išsaugoti kone nepakitusias. Prie šioje šalyje vyraujančių vestuvinių papročių unikalumo išsaugojimo didžiąja dalimi prisidėjo tiek tvirtas vietinių gyventojų charakteris, tiek geografinė padėtis.
Graikiją sudaro daugybė salų bei salelių, todėl savaime suprantama, jog tradicijos iš vienos vietos į kitą čia plito lėčiau nei žemyne, o ir svečiose šalyse vyraujantys papročiai ne taip lengvai skverbėsi į Graikijos kultūrą. Plačiai po Balkanų pusiasalį bei Viduržemio jūrą pabirusios salelės tuomet, kai atstumus tarp jų įveikti buvo daug sunkiau nei dabar, tapo puikia terpe unikaliems vestuviniams papročiams vystytis ir bręsti. Puoselėtos senolių bei saugotos kraštovaizdžio graikų tradicijos įsitvirtino salose taip, jog dar ir dabar šiuose žemės lopinėliuose esti papročių, kurie nebūdingi nei vienam kitam žemyninėje dalyje esančiam Graikijos regionui.
Tarpe unikalių graikų vestuvių tradicijų išsiskiria Kikladų salyne gyvuojantys papročiai. Egėjo jūroje išsidėstę per du šimtai dvidešimt salelių sudaro atskirą archipelagą, kuriame vyraujančios tradicijos vilioja ne tik turistus, bet ir vietinius tiek iš žemyninės Graikijos dalies, tiek iš greta esančių salų. Išsiilgę senųjų tradicijų graikai Kikladuose aukso žiedus maino dažniau nei kitur.
Jei Jums tektų lankytis bent vienoje iš didžiųjų šiam salynui priklausančių sausumų būtent tam, kad sudalyvautumėte artimo vestuvėse, galite būti tikri, jog šiame krašte vyraujančioms tradicijoms abejingi neliksite. Net jei ir norėtumėte likti nuošalyje, graikiškas pasiruošimo tuoktuvėms sūkurys Jus įtrauks. Pirmiausia, ką Jums tektų padaryti prieš pat vestuves, tai bent minimaliai prisidėti prie jaunavedžių meilės lizdelio puošybos. Mat Graikijoje nuo seno gyvuoja tradicija puošti jaunųjų namus. Ir tai daro ne kas kitas, kaip mylimųjų šeimos nariai bei artimiausi abiejų šeimų draugai. Jei esate vienas iš jų, Jums teks apkaišioti jaunavedžių namus gėlėmis ir... padėti paruošti lovą pirmąjai nakčiai. Taip, supratote teisingai. Kad ir kokie intymūs būtų meilės reikalai, graikai asmeniškumus per vestuves linkę pamiršti. Namų bei miegamojo puošimas – daugelį amžių gyvuojanti tradicija. Tai geros valios ženklas, glaudžių bendruomeninių santykių įrodymas.
Laukuose augančios gėlės, šilkiniai kaspinai, alyvmedžių, vynuogių bei lauramedžių šakelės – tradiciniai graikų namų puošybos elementai. Prieš vestuves jais apkaišomos namo sienos, langinės, namų kertės. Pagrindiniu ir bene svarbiausiu ritualu, žinoma, laikoma lovos puošyba. Tai itin atsakingas momentas, kurį atlieka pati nuotaka. Tradiciškai jai padeda dar santuokos įžadais nesusaistytos moterys.
Po to, kai merginos išpurena patalus bei užtiesia sniego baltumu tviskančius audinius, ant lovos paberiama pilnatvę ir vaisingumą simbolizuojančių ryžių bei monetų. Tam, kad užtikrintų šeimos pagausėjimą graikai pasitelkia ir kitokią gudrybę – baigus puošti meilės „guolį“, šie aplink jį apveda baltais nėriniais aprengtą mažylį. Graikijoje daugelį amžių tikėta, jog vaiko vaikščiojimas aplink jaunavedžių lovą ne tik porai garantuoja vaisingumą, bet ir padeda susilaukti norimos lyties palikuonio. Manyta, jog jei aplink lovą apvedamas berniukas – gims sūnus, o jei mergytė – jaunieji susilauks dukters. Žinoma, nors tokiais „pranašiškais ženklais“ šiuolaikiniai graikai ir netiki, šios tradicijos jie neatsisako. Pasirodo, tai vienintelis toks ritualas pasaulyje.
Šis Kikladų salyne gyvuojantis paprotys – ne vienintelis prieš daugelį amžių gyvenusių graikų palikimas. Tiek salose, tiek žemyninėje dalyje įsikūrę vietiniai puoselėja ir mums, lietuviams, pažįstamą vestuvinę tradiciją – jaunosios kraičio kaupimą bei perdavimą. Tenka pripažinti, jog graikams išsaugoti bei ateitiems kartoms šį paprotį perduoti pavyko geriau. Graikijoje tradicija kaupti kraitį tapusi neatsiejama kone kiekvienos šeimos, kurioje auga dukra, pareiga. Žinoma, patys ištikimiausi šios tradicijos sekėjai gyvena kiek atokiau nuo didžiųjų miestų. Vis tik ši tradicija tokia gaji, jog kuo toliau, tuo labiau ryškėja šio papročio veržimasis ir į didmiesčiuose gyvenančių šeimų kasdienybę. Tradicijų vedini graikai merginoms kraitį krauti pradeda vos tik šioms gimus.
Didžioji dalis graikų išpažįsta ortodoksų tikėjimą. Todėl šioje šalyje dažniausiai ir tuokiamasi pagal minėtos religijos papročius. Vis tik, kad ir kokiu Dievu graikai tikėtų, retas kuris geba atsispirti senosioms tradicijoms ir į bažnyčią žengia pasikliaudamas vien Dievu. Tiek jaunoji, tiek jaunikis šioje šalyje prie altoriaus žengia „apsiginklavęs“ ne tik tarpusavio meile, bet ir keletu tradicinių graikiškų amuletų, padedančių apsisaugoti nuo blogos akies. Pagrindiniu jaunikio „ginklu“ ceremonijos metu tampa geležies gabalėlis, simbolizuojantis vyro tvirtumą. Tuo tarpu moteris pasitelkia gerokai švelnesnę ir saldesnę simboliką – balto aksomo pirštinėje tradicijų besilaikanti nuotaka visuomet nešasi baltojo cukraus gabalėlį. Pasak papročių, tai vienas iš būdų prisišaukti sėkmę bei santuokinį gyvenimą paversti „saldžiu“.
Nuo blogos akies nuotaką apsaugoti padeda ir auksas. Bent taip teigiama šiame krašte. Todėl prie altoriaus žengiančios graikų moterys su savimi pasiima ir auksinę monetą. Ji laikoma ne kur kitur, o dešiniąjame batelyje. Visa tai tam, jog nuotaka į santuokinį gyvenimą įžengtų „ta koja“, o pastarasis būtų turiningas. Būtų galima teigti, jog jaunosios bateliams Graikijoje tenka daug daugiau dėmesio nei kur kitur. Tai susiję su dar viena senuosius laikus menančia tradicija, kurios dalimi galite tapti ir Jūs. Tiesa, tik tuo atveju, jei esate neištekėjusi. Mat būtent vienišų moterų vardai prieš pat tuoktuvių ceremoniją sugula ant nuotakos batelių, kuriems, pripažinkite, tenka ne mažas krūvis. Užrašais išmarginti jaunosios bateliai – gan išradinga puošmena bei atminimas. Tačiau jos paskirtis kiek kita. Vestuvinius šokius atlaikę ką tik ištekėjusios moters bateliai Graikijoje atlieka mūsuose metamos puokštės funkciją ir parodo, kuri iš šventėje dalyvaujančių moterų taps nuotaka. Tradiciškai netrukus ištekėsiančia mergina laikoma toji, kurios vardas nuo jaunosios batelių nusitrynęs labiausiai.
Tradicinės graikiškos vestuvės – tai tikra linksmybių fiesta, įvairiomis spalvomis išmarginanti visos bendruomenės gyvenimą. Į pasiruošimo vestuvėms šurmulį graikai nuo seno linkę įtraukti daugybę juos supančių žmonių. Tokio elgesio priežastys glūdi dar Antikos laikus menančiose tradicijose, kuomet naujos šeimos kūrimas suvoktas kaip itin svarbus procesas, reikalaujantis visos bendruomenės palaikymo. Todėl jei Jums tektų dalyvauti tradicinėse graikų vestuvėse, nenustebkite ten išvydę bent tris šimtus svečių. Toks kiekis žmonių šiame krašte – minimalus tuo atveju, jei vestuvės išties tradicinės, išties storos ir graikiškos.